Kaip pilotai mokosi skristi?
Piloto studijos susideda iš dviejų pagrindinių etapų – pirminių pilotų mokymų ir lėktuvo tipo kvalifikacijos studijų. Trumpai tariant, baigęs pirminius pilotų mokymus, gauni komercinio piloto licenciją, kuri suteikia teisę valdyti mažus vienmotorius ir dvimotorius lėktuvus. Tačiau jei nori skraidinti keleivius didžiaisiais „Boeing“ ar „Airbus“ lėktuvais, to daryti tik su komercinio piloto licencija negali. Turi baigti specialius papildomus konkretaus tipo mokymus ir įgyti to lėktuvo tipo kvalifikaciją. Taigi norėdamas skraidyti „Boeing737“ lėktuvu, mokaisi skristi būtent juo ir įgyji teisę valdyti tik šį lėktuvo tipą.
Aviacijoje didžiąją dalį mokslų sudaro praktika. Tam, kad pilotai būtų pasirengę greitai ir tiksliai reaguoti į įvairias situacijas skrydžio metu, jie turi ne kartą su jomis susidurti ir susidoroti. Lėktuve nenumatytų situacijų specialiai nesukursi dėl visiems suprantamų priežasčių, tad aviacijos specialistai jau daugiau kaip 100 metų kuria tai, kas padeda pilotams pasiruošti skristi ir taip užtikrinti aviacijos saugumą. Ar susimąstėte, kokias priemones naudoja didžiuosius orlaivius norintys išmokti pilotuoti žmonės?
Susipažinkite – realaus skrydžio treniruoklis
Vienas svarbiausių tipo kvalifikacijos mokymų etapų – skrydžiai tikrus lėktuvus imituojančiuose simuliatoriuose. Juose pilotai mokomi valdyti tam tikro tipo lėktuvo modelį, susidoroti su ekstremaliomis sąlygomis ir sėkmingai jį nutupdyti. Simuliatoriai gaminami pagal įvairius lėktuvų modelius, pavyzdžiui, „Airbus“, „Boeing“, ar „SAAB“.
Svarbiausias skrydžio simuliatoriaus įrenginys yra pagrindinis kompiuteris, kuris atlieka visą treniruoklio elgesio simuliaciją pagal gaunamus ir siunčiamus signalus. Simuliatoriuje veikiami visi žmogaus pojūčiai vienu metu: vaizdai, garsai, fizinis kontaktas. Vaizdo sistema imituoja vaizdą, matomą pro orlaivio langus. Pradedant ant žemės esančiais objektais (oro uosto pastatai, riedėjimo takai, žemės paviršiaus reljefas, kalnai, medžiai) ir baigiant danguje esančiais debesimis. Garso sistema atkuria tiek orlaivio skleidžiamus garsus (variklių ūžimą, važiuoklės triukšmą riedėjimo metu, vėjo šniokštimą), tiek aplinkos garsus (lietaus triukšmą, griaustinio garsą). Fizinis poveikis stimuliuoja žmogaus pojūčius, dar labiau sustiprindamas realaus skrydžio pojūtį: juk pilotas sėdi tikroviškoje sėdynėje, rankose spaudžia šturvalą, o kojomis – pedalus.
Nuo ko viskas prasidėjo
Pirmasis skrydžio treniruoklio prototipas pasaulį išvydo 1909 metais. Sukonstruotas iš medžio ir valdomas bent trijų žmonių sunkiai primena modernius šių dienų simuliatorius. 1929 metais amerikietis Edwin‘as Link‘as sukūrė tobulesnę treniruoklio versiją. Ji jau turėjo pneumatinę judesio sistemą, taigi galėjo patikimiau imituoti skrydžius, o mokymams buvo naudojama itin tikroviška lėktuvo kabinos replika su tikrais instrumentais viduje. Antrojo Pasaulinio karo metais tokių treniruoklių buvo pagaminta net daugiau nei 10,000, kuriuose skraidyti išmoko per 500,000 pilotų.
Pirmasis lainerio treniruoklis buvo sukonstruotas Curtiss-Wright‘o „Pan American Airways“ avialinijoms. „Boeing377 Stratocruiser“ imituojantis treniruoklis nejudėjo ir neturėjo vizualinės sistemos, nors lėktuvo kabina buvo identiška realiam lėktuvui. Treniruoklyje buvo įtaisytas ir analoginis kompiuteris. Dėl to, įgula galėjo simuliuoti visus skrydžius, skrydžio procedūras ir ruoštis nenumatytoms situacijoms. Vėliau septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje įdiegė vizualinę ir iš esmės patobulino judesio sistemą.
Devintajame dešimtmetyje skrydžio treniruokliai buvo papildyti skaitmeniniais kompiuteriais. Taip buvo priartėta prie šių dienų treniruoklių, kurie pilotams leidžia patirti visiškai tikrovišką skrydį, kaip orlaivis reaguoja į išorinius faktorius ir kaip jiems esant skristi, tūpti ir kilti.
Tai, kad moderniuose skrydžio treniruokliuose pilotai jaučiasi taip pat, kaip tikrame lėktuve padeda efektyviai pasiruošti skrydžiams. Skrydžio tikslumas ir veiksmai, kokius gali atlikti siekdamas valdyti lėktuvą, yra neįtikėtinai tikroviški. Be to, treniruokliai nuolat tobulinami ir naujinami, o modernėjančios technologijos dar labiau priartina būsimuosius pilotus prie jausmo tarsi tikrame laineryje.