30 Aug

Lietuvis Danijoje kurtą geologo karjerą iškeitė į piloto profesiją

„Turbūt ne atsitiktinai paskutinis mano darbas Danijoje buvo prie oro uosto. Kai tik pamačiau naujai skelbiamą pilotavimo studijų programą, negalėjau nepabandyti“, – apie postūmį devynerius metus kurtą gyvenimą Danijoje iškeisti į svajonės įgyvendinimą Lietuvoje pasakoja Arūnas Rabikis, aviacijos akademijos „BAA Training“ studentas, būsimasis pilotas.

Arūnas yra vienas iš daugiau nei 200 šiuo metu aviacijos akademijoje piloto profesijos siekiančių jaunuolių, kurie suvažiavo į Lietuvą iš beveik 50 skirtingų valstybių. Nors ir įsitvirtinęs Danijoje, jis nepabijojo pradėti viską kurti nuo pradžių Lietuvoje.

Arūnas su visa šeima į Daniją išvyko kai jam buvo 15 metų. Šioje Skandinavijos valstybėje vaikinas ne tik baigė vidurinę mokyklą, bet ir universitetą, kur studijavo geologiją. Paklaustas kaip jo pasirinkimų sąraše atsirado tokia tolima nuo didžiosios aistros – aviacijos – sritis, vaikinas atvirauja. „Galvojau, kad reikėtų studijuoti specialybę, kuri būtų perspektyvi ir gerai apmokama. Sąmoningai rinkausi sritį, kuri būtų nesusijusi su aviacija, nes tuo metu būtų per daug skaudėjusi širdis, jei pasirinkčiau kažką panašaus į aviaciją, bet ne ją“, – pokalbį apie tai, kaip siekė tikslo tapti pilotu pradeda Arūnas.

Piloto profesija – vaikystės svajonė

Arūnas aviacija „užsikrėtė“ dar vaikystėje. Vaikinas pasakoja, kad tapti pilotu svajoja nuo 11 metų, kai pirmą kartą skrido lėktuvu. Skrydžio metu patyrė tiek emocijų, kad jis net negalėjęs kalbėti su tėvais – viskas buvo taip įdomu. Šios svajonės būsimasis pilotas nepaleido iki dabar, kai būdamas 24-erių ryžosi vėl tapti studentu.

Norintys tapti pilotais privalo praeiti sudėtingą atranką bei turėti nepriekaištingą sveikatą. Arūnas nuo vaikystės turėjo problemų su ausimis ir baiminosi, kad tai jam užkirs kelią į pilotavimą. „Lėktuvui kylant ir leidžiantis dėl to, kad slėgis ausies kanaluose neišsilygina man labai skaudėdavo ausis. Šią problemą pašalinti pavyko per nesudėtingą dešimties minučių trukmės operaciją. Vien galvodamas apie tai, sudeginau daugiau nervų ir laiko, nei spręsdamas“, – dabar apie jau praeityje likusius sunkumus kalba Arūnas.

Galutinai apsispręsti padėjo suvokimas, kad pasirinkta geologo profesija ne visai tai, ką Arūnas norėtų veikti likusį gyvenimą. „Geologo darbas buvo įdomus, bet nesijaučiau savęs realizavęs. Mintys vis grįždavo prie aviacijos. Greta darbo į Kopenhagos oro uostą kylantys ir besileidžiantys lėktuvai šį jausmą vis labiau stiprindavo. Supratau, kad metas sau pripažinti – turiu būti pilotas“, – šypsosi pašnekovas.

Arūną piloto profesija pakerėjo dėl daugybės priežasčių. „Pavergė techninė pusė – garsai, procesai. Profesija reikalauja ypatingo susitelkimo, kad lėktuvas pakiltų yra didelės išvien dirbančios komandos rezultatas. Apskritai, aviacija sumažina pasaulį – tarkim dabar iki Australijos galima nuskristi per 18 valandų. Be to, patinka visas darbas, kuris vyksta kabinoje – pasiruošimas skrydžiui, pats skrydis ir t.t.“.

Studijos Lietuvoje – ne tik dėl finansų

Arūnas studijuoti pradėjo praėjusį rugsėjį. Sprendimą priėmė dėl jam labiausiai tinkančios programos, finansinių ir kultūrinių motyvų. „Be abejonės, mokslai čia kur kas pigesni nei Danijoje ar kitoje užsienio šalyje. Be to, buvo smagu grįžti atgal į Lietuvą – čia ir mano šaknys, ir draugė lietuvė. Grįžimas į Lietuvą visiškai negąsdino“, – pripažįsta vaikinas.

Jis priduria, kad į Lietuvą grįžti studijuoti buvo verta dėl aukštos studijų kokybės, profesionalių instruktorių ir gerai išvystytos mokymo infrastruktūros. Nors studijos vyksta anglų kalba, galimybė lietuviškai bendrauti su bičiuliais ir kolegomis po jų, taip pat didelis privalumas.

Tiesa, skirtumų po beveik dešimties metų svetur Arūnas sako pastebėjęs. „Danijoje aš subrendau, užaugau ir esu pripratęs prie visai kitokios sistemos, nei ji yra čia. Reikia laiko adaptuotis, netgi prie žmonių. Danijoje labai daug dirbtinių šypsenų, o čia žmonės bendrauja truputį kitaip. Vis dėlto, grįžęs į Lietuvą ir toliau stengiuosi visiems šypsotis, nes šypsena užkrečia“, – skirtumus vardija pašnekovas.

Susidūrimas su realybe neišgąsdino

„Nors buvau nusiteikęs sunkiam mokslui, bet tikrai negalvojau, kad bus taip sudėtinga ir kad studijos reikalaus tiek daug darbo ir papildomo laiko. Be abejonės, jei atsukčiau laiką, kartočiau tai vėl, buvo verta, nes įgijau vertingų praktinių žinių“, – apie pirmą studijų etapą atvirauja Arūnas. Šiuo metu vaikinas jau skraido mokomaisiais lėktuvais. Jis įveikė intensyvų teorijos kursą ir išlaikė egzaminus. Prireiks dar bent pusantrų metų, kol pradės pilotuoti didžiuosius keleivinius lėktuvus.

Arūnas jaučiasi saugus ir dėl artimiausių kelerių metų. Jo pasirinkta programa užtikrina, jog sėkmingai baigus studijas, vienos iš gerai žinomų Europos avialinijų jam suteiks piloto darbo vietą kompanijoje. „Tiesą sakant, nebijau nei Lietuvoje likti, nei kažkur kitur įsikurti. Kas bus po dešimties metų ar daugiau – nežinau, bet esu nusiteikęs skraidyti po pasaulį“.

Tiesiog reikia nepasiduoti

Pokalbio pabaigoje teiraujamės, ko reikia, kad svajonės virstų realybe. „Aš visada žinojau, kad vienaip ar kitaip, aviacija bus arba hobis, arba mano darbas. Tiesiog reikia nepasiduoti, laikytis savo svajonės, šalinti kliūtis, jei tokių yra“, – pataria Arūnas. Sako, kad nors ir nebuvo lengva, nes teko palikti saugų gyvenimą Danijoje ir pradėti viską iš pradžių, pasiteisino ir pagelbėjo žinojimas, ko nori ir dėl ko tai darai. „Galiausiai, sugrįžti į savo šalį kur kas lengviau, nei keliauti svetur“, – užtikrintai priduria Arūnas.

 

Dalintis