Piloto studijos – kuo skiriasi nuo kitų?

Abiturentams ką tik nuskambėjęs paskutinis skambutis žymi ne tik mokyklos baigimą, stresą keliančią abitūros egzaminų sesiją, bet ir metą, kai teks pasirinkti profesinį kelią. Pernai LAMA BPO informacinėje sistemoje buvo užpildyti 32 499 stojimo prašymai, tai yra beveik 3000 daugiau nei prieš metus. Anot LAMA BPO paskelbtos informacijos, būsimieji universitetų studentai pastaraisiais metais pirmuoju prioritetu rinkosi Sveikatos mokslų krypčių grupės studijų programas (16,31%), kiek mažiau – 15,4% stojančiųjų rinkosi Socialinius mokslus, 11,95% – Verslo ir viešosios vadybos.

Studijų pasirinkimą lemia visa eilė kriterijų, į kuriuos atsižvelgę, moksleiviai renkasi būsimas studijas ir profesiją. Sausio – vasario mėnesiais „Baltijos tyrimų“ atliktas tyrimas atskleidė pagrindinius studijų pasirinkimo kriterijus: 16-25 metų amžiaus jaunuoliai, rinkdamiesi ateities profesiją, atsižvelgia į būsimą atlyginimą (99%), ne mažiau jiems svarbūs turimi polinkiai ir sugebėjimai (98%), studijų kaina (96%) bei profesijos poreikis (96%).

Kol vieni renkasi standartinį studijų universitete kelią ir populiarias studijas, kiti neina kartu su masėmis ir pasirenka Lietuvoje retas profesijas, pavyzdžiui, piloto. Ką laimi tie, kurie neina koja kojon su didžiąja stojančiųjų mase, besirenkančia standartines studijas universitete, ir pasirenka Lietuvoje retą piloto specialybę?

Pilotavimas – nepopuliarus, nors pilotų poreikis didelis

Anot jau minėto tyrimo rezultatų, daugiau nei pusei (52%) jaunuolių iki 25 m. piloto profesija atrodo patraukli, tačiau tik labai maža dalis (6%) ketina rinktis šios srities studijas. Pilotavimo studijos nepelnytai patenka tarp retai pasirenkamų studijų. Kodėl taip nutinka?

Retas, kas žino, kad pilotavimo mokytis galima ir Lietuvoje, nereikia išvykti kur nors toli nuo namų ir įprastos aplinkos. Kai vienus kandidatus šios studijos atbaido mitais apipinti aukšti sveikatos reikalavimai, maži mokyklos balai, tuo tarpu, kiti perspektyvios profesijos atsisako dėl nemažos studijų kainos. Nors iš pirmo žvilgsnio mokymų kaina atrodo didelė, tačiau, studijos – atsiperka: pilotai gauna vienus didžiausių atlyginimų – naujausiais Sodros duomenimis, vidutinė pilotų alga Lietuvoje siekia 4033 eurų per mėnesį, o štai Azijoje, kur aviacija plečiasi sparčiausiai, pilotai uždirba net keliskart daugiau – kartais ir apie 29 tūkst. eurų per mėnesį.

Visame pasaulyje aviacija plečiasi – oro linijos plečia savo orlaivių parkus, pradeda skraidyti naujomis kryptimis, teikia naujas, papildomas paslaugas. Kartu su šia plėtra auga ir pilotų poreikis. Ypač spartus aviacijos augimas pastebimas Azijoje – tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) prognozuoja, kad Kinija 2024 m. taps didžiausia oro transporto rinka su 817 milijonų naujų keleivių (bendrai keleivių skaičius siekia 1,3 milijardo). Boeing dvidešimtmečio prognozė skelbia, kad Azijos – Ramiojo vandenyno regione trūks apie 261 tūkst. naujų pilotų, Šiaurės Amerikoje 206 tūkst., Europoje 146 tūkst., Vidurio Rytuose 64 tūkst., Lotynų Amerikoje 57 tūkst., Afrikoje 29 tūkst., Rusijoje ir Centrinėje Azijoje 27 tūkst.

Kas laukia norinčių tapti pilotais – kuo piloto studijos skiriasi nuo kitų?

Atranka. Pilotų mokslai nuo daugelio kitų specialybių skiriasi jau nuo pačios pradžios – atrankos. Paprastai stojimas į universitetą Lietuvoje vyksta per LAMA BPO standartizuotą sistemą. Pilotų, pasirinkusių studijuoti ne valstybės finansuojamuose universitetuose, o privačiuose mokymo centruose, atrankos kelias – visiškai kitoks.

Pirmieji pilotų atrankos žingsniai veda į sveikatos priežiūros įstaigą, kur kandidatai turi pasitikrinti sveikatą. Tikriausiai esate girdėję ne vieną mitą apie tobulą piloto sveikatą, tačiau tik dalis jų yra tiesa – pilotas gali nešioti akinius, jei jo rega atitinka numatytus reikalavimus, turėti alergiją, stuburo iškrypimą ar kitų nežymių sveikatos sutrikimų. Po išsamios sveikatos patikros kandidato laukia atranka, kurios metu kandidatas turės interviu. Paminėtina, kad kandidatai į pilotų studijas neturi pateikti mokyklos egzaminų rezultatų, bet tokių dalykų kaip matematika ar fizika žinios bus vertinamos atrankos metu sprendžiant specialius testus.

Svarbus faktas, kad aplikuoti į piloto studijas galima ne tik vasarą, vos baigus mokyklą, o visus metus. Pilotų atrankos vyksta kelis kartus per metus ir studijos, skirtingai nei universitetuose, prasideda nebūtinai nuo rugsėjo 1-osios.

Trukmė. Lyginant su populiariomis studijų programomis, trunkančiomis ketverius metus, piloto studijos nustebins savo trukme – tapti pilotu galima vos per 2,5 metų. Per šį laiką galima ne tik įgyti komercinio piloto licenciją, bet ir tipo kvalifikaciją, reikalingą, norint skraidyti oro linijų orlaiviais.

Kvalifikacija. Tradiciškai po studijų universitete, įgyjamas aukštasis universiteto diplomas. Įdomus faktas tas, kad pilotams aukštasis diplomas nėra reikalingas – oro linijos, įdarbindamos pilotus, aukštojo išsilavinimo nereikalauja. Jos vertina turimą komercinio piloto licenciją, valdomo orlaivio tipo kvalifikaciją, sukauptą patirtį ir tokias asmenines savybes, kaip reakcijos bei sprendimų priėmimo greitis, punktualumas ir taisyklių laikymasis, kelių veiksmų atlikimas vienu metu, motyvacija ir kitos. Svarbu paminėti, kad šiuo metu universitete dėstomos orlaivių pilotavio programos apima tik pradinį piloto mokymą, tad norint įsidarbinti oro linijose, universitete įgytos komercinio piloto licencijos nepakaks – teks papildomai mokytis orlaivio tipo.

Finansavimas. Valstybė kasmet finansuoja vos keliolikos pilotų pirminius mokslus universitete, kas sumenkina galimybes tapti pilotu, pasinaudojus valstybės parama. Ne veltui studijų finansavimo klausimas ne vienam kelia nerimą. Kol vieni bando savo laimę patekti į valstybės finansuojamas vietas universitete, kiti ieško alternatyvių studijų finansavimo šaltinių – oro linijų įsteigų kadetų programų bei projektų, padedančių siekti karjeros aviacijoje. Vienas tokių projektų Lietuvoje – „Tapk pilotu“, kuris skatina siekti piloto karjeros ir gali pasiūlyti finansinį sprendimą būsimiesiems pilotams. Anot projekto vadovės V.Eičinienės, domėjimasis karjeros aviacijoje galimybėmis auga ir vis daugiau Lietuvos jaunimo kreipiasi norėdami sužinoti apie piloto profesiją. Ji pastebi, kad studentų iš Lietuvos, besimokančių pradinio orlaivių pilotavimo, skaičius „BAA Training“ auga ir kasmet svyruoja nuo 10% iki 30%.

Profesijos perspektyvos. Besirinkdami studijas ir savo ateities profesiją, būsimieji studentai vertina ne tik savo įgūdžius, bet ir karjeros galimybes. Kiek perspektyvus pilotavimas ir aviacija bendrąja prasme?

Profesijos išskirtinumas – darbas visame pasaulyje, tad kiekvienam kandidatui verta peržvelgti tarptautines prognozes ir įsivertinti savo galimybes siekti tarptautinės oro linijų piloto karjeros. Boeing, vienas didžiausių orlaivių gamintojų, prognozuoja, augančią pasaulio ekonomiką ir viduriniosios visuomenės klasės stiprėjimą. Jos atstovai ne tik nori, bet ir gali sau leisti keliones lėktuvais bei dažniau pirkti internetu, o jų įsigytas prekes oro transportu gabens ne kas kitas, o pilotai. Šių ekonomikos dėsnių pasekoje, plėsis ir aviacija: per artimiausius 20 metų kelionių oro transportu skaičius padidės 4 kartus. Per tą patį laikotarpį ženkliai išaugs ir pilotų poreikis: šiuo metu pasauliniu mastu orlaiviais skraido 290 tūkst. pilotų, o iki 2035 m. orlaivių skaičiui padidėjus 2 kartus, pilotų skaičius užaugs net iki 790 tūkst.