Galima pasinaudoti TAPK PILOTU teikiamu finansiniu studijų sprendimu, kuris leidžia atsiskaityti už studijas joms pasibaigus bei pradėjus teikti orlaivių pilotavimo paslaugas. Siekiant padėti pilotui ar pilotei tinkamai įvykdyti sutarties sąlygas bei užtikrinti studijų metu gautų įgūdžių panaudojimą, programos partneris, tarptautinė aviacijos specialistų paieškos ir įdarbinimo įmonė padės gauti orlaivių pilotavimo paslaugų užsakymų pilotui(-ei) visame pasaulyje.

Visą TAPK PILOTU kursą sudaro ATPL (A) integruota programa, Tipo mokymai, Aerodrominė treniruotė ir Linijinis įvedimas. Bendra studijų trukmė apie 2,5 metų, priklausomai nuo studento(-ės) gebėjimų išlaikyti privalomus Civilinės Aviacijos Administracijos egzaminus ir Linijinio įvedimo trukmės.

Visų pirma, būsimieji pilotai mokosi teorijos – tai 14 mokomųjų dalykų kursas, trunkantis 801 val. Teoriją studentai mokosi moduliais – po vieną mokomąjį dalyką atskirai. Kartu su teorija studentai mokosi ir NTS (netechninių įgūdžių) kursą, trunkantį 37 val. Išsilaikius visus egzaminus CAA, prasideda 200 val. trukmės skrydžių praktika, kuri apima mokymus FNPT treniruoklyje, lėktuvuose ir realaus skrydžio treniruoklyje.

Į TAPK PILOTU mokymų programą taip pat yra įtrauktas daugianarės įgulos sąveikos mokymų (MCC) kursas – 40 val. Po jų seka Tipo mokymai, kurie trunka apie 6-8 savaites. Šiuos mokymus sudaro teorinė (106 val.) ir praktinė (36 val.) dalys, kurios atitinkamai vyksta klasėse ir realaus skrydžio treniruoklyje.

Aerodrominė treniruotė atliekama tikrame lėktuve, tai yra 6 pakilimai ir nusileidimai oro uoste. Linijinis įvedimas – skrydžiai oro linijų lėktuve su keleiviais, kai skrendama prižiūrint lėktuvo kapitonui. Jo trukmė priklauso nuo avialinijų reikalavimų.

Ne. Pilotavimo studijų trukmė gana trumpa lyginant su kitų specialybių studijomis dėl to, kad paskaitos vyksta nepertraukiamai kiekvieną darbo dieną (gali būti ir savaitgaliais) ir trunka apie 6-8 valandas kasdien. Be to, studentai dažnai skiria likusį laiką papildomam savarankiškam mokymuisi. Taip pat, neleidžiama be pateisinamos priežasties praleisti daugiau nei 20 proc. vieno dalyko paskaitų. Tai nustato Studentų Elgesio Taisyklės.

Pilotai įprastai dirba pagal kas mėnesį sudaromą grafiką, kuris gali kiekvieną kartą skirtis. Maksimalų skrydžio valandų per metus skaičių reglamentuoja Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA). Prieš keletą metų skaičius buvo sumažintas iki 900 valandų per kalendorinius metus. Taigi likusį laiką galima išnaudoti studijoms ar savo pomėgiams. Avialinijos dažniausiai yra linkusios atsižvelgti į individualius kiekvieno darbuotojo poreikius ir suderinti sesijų grafiką bei skrydžius. Yra ne vienas pavyzdys kaip dirbdami pilotai sėkmingai baigia tiek bakalauro, tiek magistro studijas.

Jei jau tikrai žinote, kad norite tapti pilotais, visų pirma reikia pasirinkti labiausiai tinkančią studijų programą. Kiekvienos jų reikalavimai gali šiek tiek skirtis. Tarkime, norint pradėti studijas pagal programą TAPK PILOTU, rekomenduojame pradėti nuo pokalbio su mūsų konsultantu, kuris padės atsakyti į visus kylančius klausimus ir patars, kokius dokumentus pirmame etape reikia pateikti. Kitas būtinas žingsnis – sveikatos patikra. Būsimieji komercinių skrydžių pilotai privalo atitikti EASA pirmos klasės sveikatos pažymėjimo reikalavimus. Patikrą atlieka ir pažymas išduoda Aviacijos medicinos centras. Po to reikės pristatyti likusius dokumentus, t.y. brandos atestato kopiją, pažymą, patvirtinančią anglų kalbos žinių lygį ir kitus (žr. https://tapkpilotu.lt/reikalavimai-kandidatams/). Jei po dokumentų patikros paaiškės, kad atitinkate reikalavimus kandidatams, tuomet lauks asmenybės ir įgūdžių testai, pokalbiai su atrankų specialistais ir psichologu bei finalinė užduotis. Įveikus visus šiuos etapus, jūsų laukia sutarčių pasirašymas ir pilotavimo studijos.

Atrankos metu matematikos ir fizikos dalykų pažymiai neturi įtakos atrankos rezultatams, tačiau šių dalykų žinios, įgytos mokykloje, pravers tiek atrankoje, tiek ir vėliau studijų metu.

Atrankos į pilotavimo studijas susideda iš kelių pagrindinių etapų – testų ir interviu. Gebėjimų testą sudaro užduotys paremtos bazinėmis fizikos, matematikos ir logikos žiniomis bei tam tikrų įgūdžių vertinimu. Prieš testą patariama paskirti laiko treniruotėms su, pavyzdžiui, kompiuteriniais žaidimais, kuriems žaisti reikalinga vairalazdė ir pedalai. Tokios įrangos naudojimas padeda susiformuoti reikiamiems įgūdžiams ir gali padėti testo metu. Taip pat rekomenduojama susipažinti su pagrindiniais lėktuvo instrumentais. Pasidomėkite kaip atrodo aukščio, greičio prietaisai, radaras, kompasas, prietaisas imituojantis horizontą, rodantis skrydžio kryptį ir radijo dažnius. Šios pamatinės žinios pravers ne tik testo metu, bet ir vėliau studijuojant.

Kitas įgūdis, kurį galima treniruoti – trumposios atminties gebėjimai. Žaiskite įvairiausius atmintį lavinančius žaidimus internete, kur reikia įsiminti tam tikras sekas ar paveikslėlius. Įguskite greitai naudotis klaviatūra.

Prieš eidami į interviu turėkite aiškų ir pagrįstą atsakymą – „ar aš tikrai noriu ir galiu būti pilotu (-e) ir ką dėl to jau esu padaręs (-iusi)?“. Atrankų specialistui svarbi Jūsų motyvacija bei žinios apie profesiją. Eidami į pokalbius būkite pasidomėję kiek įmanoma daugiau apie laukiantį darbą. Rekomenduojame rinkti informaciją internete, bendrauti su studentais ar pilotais, kad apie viską išgirstumėte iš pirmų lūpų ir atrankose būtumėte tikrai apsisprendę dėl pilotavimo. Interviu – tarsi darbo pokalbiai, skirti daugiau papasakoti apie save ir argumentuotai įtikinti, kodėl Jūs esate geriausias kandidatas.

Esminis skirtumas toks, kad galutinį sprendimą, ar kandidatas galės mokytis pilotavimo lemia visų atrankos etapų (dokumentu, testų ir interviu) rezultatai, ne stojamojo balo pagal mokyklos baigimo rezultatus skaičiavimas. Po to, kai kandidatas pateikia būtinus dokumentus, kurie įrodo, kad jis ar ji atitinka minimalius reikalavimus, laukia antrasis atrankos etapas, kurį galima prilyginti stojamiesiems egzaminams. Šį etapą sudaro asmenybės, gebėjimų testai, interviu su atrankų specialistais ir psichologais.

Taip. Kasmet aviacijos akademijoje „BAA Training“ studijas pradeda daugiau nei 120 naujų studentų iš įvairių pasaulio valstybių. Džiugina tai, kad gana stipriai auga pilotavimą studijuojančių merginų skaičius. Lyginant 2016 ir 2017 metus, naujai studijas pradėjusių moterų skaičius akademijoje paaugo beveik dvigubai. Taip pat didžiausi lėktuvų gamintojai nuolat skelbia milžiniškus naujų pilotų skaičius, kurių reikės per artimiausius metus. Iki 2036 metų reikės daugiau nei 600 tūkst. pilotų, taigi aviacijos darbo rinka kaip niekada pasirengusi kovoti dėl naujų talentų.

Piloto profesija – tai galimybė būti pasaulio piliečiu, nes kelionės yra darbo kasdienybė. Net ir dirbant vienose avialinijose, pilotai dažnai keičia bazes, iš kurių tenka skraidyti. Taigi reikėtų nusiteikti, kad teks nemažai laiko praleisti ne namuose, bet juk tai ir yra bene žaviausia profesijos dalis. Pusryčiai Londone, o vakarienė Paryžiuje – koks kitas darbas gali tai garantuoti? Baigę TAPK PILOTU studijas, turėsite karjeros konsultantą bei galimybę pilotuoti lėktuvus įvairiausiose valstybėse, nes gauta EASA komercinio piloto licencija ir tipo kvalifikacija galioja daugiau nei 30 šalių.

Norint įsidarbinti avialinijose pilotu ar pilote aukštojo mokslo diplomo nereikia. Avialinijos įdarbindamos pilotus reikalauja komercinio piloto licencijos ir lėktuvo tipo kvalifikacijos, kurios nėra prilyginamos aukštojo mokslo diplomui.