Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis: Lietuvos aviacijos skrydis aukštyn

Prieš trisdešimt metų, kovo 11-ąją, Lietuvai vienintelei iš Sovietų sąjungos paskelbus nepriklausomybę,  griuvo laisvę ribojančios sienos. Atgavus laisvę, kartu su žmonių entuziazmu, drąsa ir geresnio gyvenimo siekiu, į aukštumas kilo ir šalies aviacija. Atkovota laisvė atvėrė duris veiksmingai aviacijos pramonės plėtrai. Kaip keitėsi ir augo šalies aviacija per pastaruosius trisdešimt metų? Pateikiame trumpą apžvalgą.

Be istorijos nėra ateities

Nepriklausomybė paskatino tautiečius dar labiau didžiuotis savo tauta ir istorija. Todėl nieko keista, kad atkūrus šalies nepriklausomybę, Kaune įsteigtas Lietuvos aviacijos muziejus. Jis įkurtas neatsitiktinėje vietoje – nuo 1915 m. veikiančio Lietuvos aviacijos herojų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodromo teritorijoje. Šiuo metu muziejaus kolekcijoje yra beveik 20 tūkstančių eksponatų, tarp jų ir skrydžiams tinkanti originalaus dydžio legendinės „Lituanicos“ kopija.

Po trejų metų, 1993–aisiais, minint 60-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines, „Lituanicos“ vardas šalyje skamba itin dažnai. Tais metais išskirtiniam visos šalies ir ypač jos aviacijai svarbiam įvykiui paminėti išleidžiamas 10 litų banknotas su lakūnų portretais ir legendine „Lituanica“, skrendančia virš audringo Atlanto vandenyno Lietuvos link. Lakūnų atvaizdas ant 10 litų kupiūros puikavosi iki 2015 m., kai nacionalinę Lietuvos valiutą litą pakeitė euras.

Ypatingas legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio skrydžio per Atlantą paminėjimas ir 2003-iaisiais. Tąkart du Kauno aeroklubo pilotai Viktoras Ramonas ir Gintautas Staniulis nedideliu dvimotoriu lėktuvu „Lituanica 70“ perskrido Atlantą ir sėkmingai nusileido Niujorke. Žygis užtruko 16 dienų.

Pasiekimai ir apdovanojimai

27-uosius metus skaičiuoja ir atkurtos nepriklausomos šalies įsteigti valstybiniai Dariaus ir Girėno apdovanojimai. Bronziniu medaliu, kurio autorius yra skulptorius Petras Garška, nuo 1993-ųjų iki šiol apdovanojami asmenys ypač nusipelnę Lietuvos aviacijai.

Šiuo apdovanojimu įvertintas ir geriausias akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys, kuris 1996-jų liepos 4 d. paliko be amo ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Šių dienų aviacijos herojus tąkart Valstybės Dienos proga pirmą kartą pasaulyje legaliai praskrido po pėsčiųjų tiltu Kaune.

Aviacijos gerbėjų džiaugsmui 2002 m. pradėtas leisti specialus leidinys „Aviacijos pasaulis“. Vienintelis periodinis leidinys apie aviaciją Baltijos šalyse leidžiamas iki šiol.

2005 m. galime didžiuotis naujai pasiektas radijo bangomis valdomo skrydžio rekordas. O po metų ir sumuštu tolimiausio skrydžio vienmotoriu rekordu.

Nacionalinius ir tarptautinius apdovanojimus pelno ir šalies aviacijos įmonės. 2012-aisiais „Aviation week“ pirmą kartą įtraukia Gediminą Žiemelį, įmonių grupės „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininką, į „TOP 40 Under 40” sąrašą tarp 40-ies talentingiausių aviacijos sektoriuje dirbančių jaunųjų vadovų iki 40 metų amžiaus. Į šį sąrašą jis dar kartą išrenkamas 2014 m.

Po metų, 2013-iaisiais, „FL Technics“ bendrovė, teikianti orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, leidinio „Veidas“ inicijuotuose verslo apdovanojimuose, kuriose vertinamos įmonės, mokančios daugiausia mokesčių, sukuriančių daugiausia darbo vietų, daugiausia investuojančios ir eksportuojančios ar kitaip garsinančios Lietuvą, pripažinta viena vertingiausių įmonių Lietuvai.

2018 m. šalyje pastebėta sėkminga Lietuvos aviacijos įmonių globali plėtra – Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimuose įmonių grupė „Avia Solutions Group“ pelnė Lietuvos „Metų eksportuotojos“ titulą.

Pirmosios šalies avialinijos

Nacionalinės oro linijos – šalies pasididžiavimas. Todėl Lietuva džiūgauja, kai 1991-aisiais, įkuriama pirmoji nacionalinė aviakompanija „Lietuvos avialinijos“. Netrukus po įkūrimo „Lietuvos avialinijos“ tampa pirmąja oro bendrove buvusiose SSRS šalyje, pradėjusia skraidyti su pirmuoju vakarietišku „Boeing 737“ lėktuvu.

Kurį laiką pirmieji reguliarūs skrydžiai vykdyti tik į Varšuvą, Kopenhagą, Berlyną, Frankfurtą, Maskvą ir Sankt Peterburgą. Situacija pasikeitė praėjus dvejiems metams. 1993-asiais, Lietuva tampa Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) nare. Šis tarptautinis pripažinimas atvėrė naujas galimybes – buvo įgyta teisė pardavinėti pasaulinių oro linijų bilietus skrydžiams, „Lietuvos avialinijų“ skrydžių tvarkaraštis buvo išdėstytas pasaulio skrydžių kompiuterinės informacijos tinkluose.

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui keičiasi ir Lietuvos valstybinės oro linijos. 2005 m. oro linijų savininkais tampa privatūs asmenys, o 2006 m. įsteigta visiškai nauja bendrovė „FlyLAL Group“, kuri įkūrė daugiau kaip dešimt antrinių įmonių, vykdančių antžeminį orlaivių aptarnavimą, remontą, orlaivių lizingo paslaugas, pilotų mokymus. Vėliau bendrovė pervadinta į „Avia Solutions Group“.

Dar po dvejų metų įkuriama pirmoji užsakomųjų skrydžių oro linijų bendrovė „Small Planet Airlines“. Palaipsniui Lietuvą atranda ir užsienio oro linijų bendrovės. 2010 m. Kaune atidaryta Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ bazė. Po metų – savo bazę Vilniaus oro uoste įsteigia ir Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air”.

2013 m. atgimsta nacionalinių oro linijų idėja – Vilniaus savivaldybės iniciatyva įsteigta bendrovė „airLITUANICA“, kuri reguliarius skrydžius į Briuselį, Amsterdamą, Berlyną, Prahą, Paryžių, Miuncheną, Bilundą, Taliną, Geteborgą, Malmę vykdė iki 2015 m.

Tais pačiais metais su „airLITUANICA“, įsteigta aviacijos įmonė „KlasJet”, kuri specialiai modifikuotais orlaiviais vykdo užsakomuosius skrydžius privatiems asmenims ir verslo įmonėms. Įmonė savo orlaiviais skraidino nacionalinę krepšinio rinktinę į Europos ir Pasaulio krepšinio čempionatus.

Plečiasi ir modernėja šalies oro uostai

Per atkurtos Nepriklausomybės metus sparčiai modernėjo ir šalies oro uostai.

1994 m. Lietuvoje jau veikia du Tarptautiniai oro uostai – Vilniaus ir Kauno. Tais pačiais metais pradedama ir Palangos oro uosto renovacija. Per ketverius pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) reikalavimus rekonstruotas skrydžių valdymo centras, tūpimo-kilimo tako danga, keleivių terminalas, orlaivių stovėjimo peronas ir riedėjimo takas.

Ateina laikas ir Kauno oro uosto modernizacijai. 2005-2010 m. pastatytas Šengeno erdvės reikalavimus atitinkantis keleivių terminalas, įdiegtos keleivių ir bagažo aptarnavimo technologijos, moderni pasienio kontrolės ir aviacinio saugumo patikros įranga ir daugybė kitų svarbių darbų. Šiuo metu Kauno oro uostas yra antras pagal dydį keleivinis oro uostas Lietuvoje. Vien praėjusiais metais Kauno oro uostas aptarnavo per 1 mln. keleivių.

Siekiant optimizuoti ir sumažinti oro uostų valdymo išlaidas bei suformuoti efektyvų jų valdymo modelį, 2014 m. nusprendžiama įvykdyti trijų oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – reorganizavimą. Visi trys oro uostai sujungiami į vieną valstybės valdomą įmonę „Lietuvos oro uostai“.

Dar po trejų metų, 2017-ųjų vasarą, po daugiau nei 20 metų rekonstruotas  Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo takas. Tuo laikotarpiu Lietuvos aviacijos sostine tampa Kaunas.

Lėktuvų stebėtojus šalies sostinėje 2019-aisiais nudžiugina Vilniaus oro uosto teritorijoje atidaryta pirmoji šalyje oficiali orlaivių stebėjimo aikštelė.

Saugumą užtikrina NATO

Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo pradžios vienas svarbiausių prioritetų – užtikrinti saugią šalies oro erdvę. Dar 1994 metais įsteigta Civilinės aviacijos direkcija, kuriai priskirtos šalies oro erdvės valdymo, oro transporto priemonių skrydžių koordinavimo, aviacijos saugumo priežiūros ir kontrolės, orlaivių ir oro uostų registro tvarkymo, atitinkamų licencijų išdavimo funkcijos.

2000 m. direkcija pertvarkyta į Civilinės aviacijos administraciją ir įmonę Oro navigacija. Tais pačiais 2000-aisiais priimtas ir Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas.

Po metų, 2004 m., Lietuvai tapus NATO nare, mūsų šalies oro erdvę pradeda saugoti NATO oro policija. Užtikrindami Lietuvos gyventojų saugumą patrulių naikintuvai yra pasiruošę per trumpą laiką pakilti ir imtis drausminamųjų priemonių pažeidėjų atžvilgiu.

Ypatingas dėmesys pilotų rengimui

Tinkamai parengti pilotai – saugios šiuolaikinės aviacijos garantas. Lietuva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo skyrė didžiulį dėmesį pilotų edukacijai. 1993 m. įkurtas fakulteto teises turintis Vilniaus technikos universiteto Aviacijos institutas – pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje pradėjęs ruošti aukščiausios kvalifikacijos specialistus civilinei ir karo aviacijai. 1997 m. Aviacijos institutui suteiktas Antano Gustaičio vardas.

Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva laikoma viena geriausių vietų Europoje mokytis aviacijos. O viskas prasidėjo nuo to, kai 2006-aisiais Vilniuje įkuriamas „flyLAL Training Center“ būsimųjų pilotų mokymo centras. Po kelerių metų čia įrengiamas pirmasis Lietuvoje realaus skrydžio treniruoklis „Boeing B737 CL“. Dar po kelerių (2011 m.) – pirmasis Baltijos šalyse „Airbus A320“ treniruoklis.

Per savo veiklos istoriją mokymų centras net kelis kartus keičia vardą, kol 2015-aisiais tampa „BAA Training“ akademija – vienu iš TOP 3 nepriklausomų mokymo centrų Europoje. Akademija sėkmingai auga. 2018-aisiais Vilniuje pastatyti du nauji  būsimųjų pilotų mokymams skirti realaus skrydžio „Boeing 737 NG“ ir „Airbus A320“ treniruokliai.

Tais pačiais metais Lietuva žengia dar vieną žingsnį pilotų rengimo srityje – startuoja pirmas bei iki šiol vienintelis karjeros aviacijoje projektas Lietuvoje TAPK PILOTU, kurio tikslas – padėti jaunimui įgyti piloto profesiją, suteikiant galimybę gauti finansinį studijų sprendimą.

Lietuvių įkurtos pilotų akademijos plėtra džiugina ir už Lietuvos ribų. 2018 m. „BAA Training“ skrydžių bazė įkuriama Ispanijoje, o 2019 m. atidarytas naujas aviacijos mokymų centras Vietname. 2019-aisiais „BAA Training“ tęsia plėtrą Azijoje – pradedamos aviacijos mokymų centro Kinijoje statybos. O šiemet, 2020 m., pradėti „BAA Training“  mokymų centro Ispanijoje įrengimo darbai.